Dūmų detektorius turi įsirengę tik 4 proc. gyventojų
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje kilo daugiau kaip 13 tūkst. gaisrų, arba apie 18 proc. daugiau nei 2013 m. Beveik 2 tūkst. kartų ugnis įsiplieskė gyvenamosiose patalpose.
Nors tokios tendencijos verčia susirūpinti, privalomus autonominius dūmų detektorius, kurie įspėja apie gaisrą, įsirengę tik 4 proc. Lietuvos namų ūkių, o beveik 20 proc. gyventojų, turinčių tokias sistemas, nežino, ar jos suveiktų įsiplieskus ugniai. Tokius rezultatus parodė kovo mėnesį draudimo bendrovės „If“ užsakymu tyrimų bendrovės TNS LT atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.
„Svarbiausia, kad dūmų detektorius gali išgelbėti gyvybę. Mūsų patirtis taip pat rodo, kad nesant šio prietaiso nuostoliai gaisro atveju padidėtų net iki 80 proc., nes nespėjama laiku reaguoti“, – sako draudimo bendrovės „If“ Įmonių turto draudimo produkto vadovas Saulius Baranauskas.
Jo teigimu, viena pagrindinių priežasčių, kuri sulaiko žmones nuo dūmų detektoriaus įrengimo, yra klaidingas įsitikinimas, kad tai brangi ir sudėtingai sumontuojama sistema. „Sudarydami draudimo sutartis, stengiamės pabrėžti signalizacijos svarbą, kad jos pranašumų netektų vertinti atsitikus nelaimei“, – teigia S. Baranauskas.
Jau kelerius metus galioja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos patvirtintas pakeitimas, nurodantis, kad autonominius dūmų detektorius privaloma įsirengti tiek daugiabučių, tiek vienbučių ir dvibučių gyvenamosiose patalpose. Naujuose namuose detektoriai paprastai būna, todėl didžiausią problemą kelia senesnės statybos būstai.
Pasak Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko Artūro Vaišnoro, kasmet būna dešimtys atvejų, kai dūmų detektorius padeda išvengti didesnio gaisro, o 3–5 atvejais net išsaugo gyvybę. Veikiausiai tokių pavyzdžių yra kur kas daugiau, nes laiku pastebėtą ugnį dažnai sutramdo patys gyventojai, tad apie įvykį nepraneša.
„Dūmų detektorių instaliacija ir priežiūra nereikalauja specialių žinių ar kvalifikacijos, todėl juos būstuose gali be vargo įsirengti ir reguliariai tikrinti patys gyventojai. Šių prietaisų kaina svyruoja nuo 8 iki 30 eurų, o jų suteikiama apsauga gali išsaugoti gyvybę ir turtą“, – sako A. Vaišnoras. Draudimo bendrovės „If“ pastarųjų penkerių metų statistikos duomenimis, vidutinė privačiam turtui ugnies padaroma žala – 6200 eurų. Didžiausi nuostoliai kilus gaisrui gyvenamajame name ar sodyboje siekia ir 150 tūkst. eurų, daugiabučiuose – 40 tūkst. eurų.