Tyrimas: lietuviai padėdami kitiems jaučiasi laimingesni

​„Nors pastebimi aiškūs panašumai tarp visų Baltijos šalių, tyrimas atskleidė ir kelis konkrečius aspektus, būdingus kiekvienai šaliai. Pavyzdžiui, padedami kitiems visi patiriame pozityvias emocijas, bet lietuviai jaučiasi labiau įkvėpti, estai – kompetentingi, o latviai – ambicingi“, – teigia draudimo bendrovės „If“ komunikacijos vadovė Milda Lomsargienė.

Tyrimo duomenimis, 95 proc. apklaustųjų bent kartą pagelbėjo pažįstamiems ir draugams per praeitą mėnesį, o 85 proc. teigė bent kartą padėję ir nepažįstamiems.

„Padėjusiųjų procentas labai panašus, palyginti tiek su prieš metus atlikto tyrimo rezultatais, tiek su bendru Baltijos šalių vidurkiu. Lietuviai tik kiek daugiau linkę teigti, kad padėjo nepažįstamiems žmonėms. Tyrimas atskleidė, jog tiek pagalbos teikimas, tiek gavimas sukelia malonias emocijas, tačiau žmonės, padėdami kitiems, nurodė patyrę daugiau emocijų nei sulaukę pagalbos. Įdomu tai, kad kai kurie respondentai net aprašydami, kas yra pagalba, nurodė gerą jausmą, kuris aplanko padedant kitiems. Taigi, pozityvios emocijos yra puikus prizas, kurį gauni suteikdamas pagalbą“, – sako apklausų rezultatus analizavęs psichologijos docentas Antanas Kairys.

Kaip žmonės supranta pagalbą

Kartais, kalbėdami apie pagalbą, mes įsivaizduojame didelius darbus ir net nesusimąstome, kad ir kasdieniai veiksmai taip pat yra pagalba. Tačiau tyrimo dalyviai pagalbą suprato gana plačiai, kaip bet kurį neatlygintiną veiksmą. Vienas dalyvis teigė, kad „pagalba – tai bet kokios formos pagalba kitam žmogui už vienintelį atlygį – ačiū“. Atliekant tyrimą, respondentų atsakymai į klausimus apie pagalbą atskleidė kelis niuansus.

Pasak A. Kairio, dažniausiai, lietuvių nuomone, pagalbos prireikia sprendžiant kasdienes problemas, pavyzdžiui, pagalba sugedus automobiliui, grąžinant surastą daiktą savininkui ir pan. Antra, ji siejama ne tik su fizine ar materialine pagalba – dažnai paminima ir moralinė pagalba, rūpestis dėl kito savijautos, empatiškumas. Taip pat neretai minima spontaniška pagalba, pavyzdžiui, padėti pereiti gatvę ar panešti sunkų pirkinių krepšį.​

„Nors pagalbos gali prireikti kiekvienam, kai kurie tyrimo dalyviai išskyrė grupes, kurioms dažniausiai reikia pagalbos, – tai vyresnio amžiaus, sergantys žmonės, o kai kurie respondentai nurodė, kad pagalba teikiama ir gyvūnams. Džiugina tai, jog tik nedaug kam, uždavus klausimą „Ką Jums reiškia pagalba“, pirma mintis buvo apie institucijas ar specialiąsias tarnybas. Tai rodo, kad pagalba suvokiama kaip asmeninis įsipareigojimas, kasdienė veikla“, – sako docentas A. Kairys.

Pagalba kolegoms yra skirtinga

Ne paslaptis, jog didelę dalį savo gyvenimo praleidžiame darbe, taigi kolegas dažnai priskiriame artimųjų ratui ir neišvengiamai kone kasdien vieni kitiems ištiesiame pagalbos ranką.

„Tyrimas atskleidė įdomius faktus, kaip žmonės supranta pagalbą kolegoms. Lietuvoje kolegos pavaduoja vieni kitus ligos atveju – tai gali atrodyti savaime suprantama, bet iš tiesų yra pagalba. Estai dažniausiai padeda kolegoms, suteikdami jiems emocinę paramą, o latviai – dalydami patarimus“, – apibendrina M. Lomsargienė.

Baltijos šalių gyventojų polinkis padėti kitiems buvo tiriamas 2018 m. vasarį. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje internetu apklausti 505 gyventojai nuo 25 iki 65 metų, jie reprezentuoja Baltijos šalių gyventojų struktūrą. Tyrimas atliktas draudimo bendrovės „If“ iniciatyva, bendradarbiaujant su sociologinių tyrimų bendrovėmis „Rait“ ir „Berg Research“ bei Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkais.​