„If“ patirtis“: tik 39 proc. darbuotojų nori kuo skubiau grįžti dirbti į biurus

Pasak „If“ Žmogiškųjų išteklių departamento vadovės Jurgitos Banytės, pastaraisiais mėnesiais pasikeitęs gyvenimo ritmas labai pakeitė mūsų visuomenę ir darbo praktiką. Iki šiol atrodė, kad kai kurias pareigas einantys žmonės negali dirbti iš namų, bet šiandien matome, kad namų biuras tinka visoms mūsų funkcijoms atlikti. „Tikrai neabejojame, kad po COVID-19 epidemijos pasaulis nebebus toks, koks buvo, ir dalį laiko dirbti iš namų bus daug labiau įprastas scenarijus mūsų įmonėje, nei visas 5 darbo dienas per savaitę dirbti biure“, – sako J. Banytė.

„Visose Baltijos šalyse apklausėme beveik 900 savo darbuotojų, norėdami išgirsti jų lūkesčius dėl tolesnio darbo organizavimo. Lietuvoje apklausą užpildė 98 proc. kolegų – akivaizdu, kad šis klausimas darbuotojams tikrai labai svarbus. Paaiškėjo, kad trumpalaikėje perspektyvoje tik 39 proc. Lietuvos darbuotojų nori kuo greičiau grįžti į biurą, o 30 proc. neplanuotų grįžti ir iki vasaros pabaigos. Likę kolegos vasaros laikotarpiu planuoja derinti darbą iš namų ir biure“, – teigia J. Banytė. Taip pat darbuotojų klausėme, kokia darbo forma būtų priimtina ir ilgalaikėje perspektyvoje, suvaldžius padėtį dėl COVID-19. Matome, kad apie du trečdalius darbuotojų planuoja vienokia ar kitokia proporcija derinti darbą iš namų ir biurų, ir tik 24 proc. kolegų norėtų visą darbo laiką dirbti biuruose. Norinčių dirbti tik iš namų yra dar mažiau – apie 7 proc.

Darbas namuose turi pranašumų

Atliekant apklausą buvo klausiama, kodėl žmonės mieliau rinktųsi darbą iš namų. Beveik pusė norinčių toliau tęsti nuotolinį darbą teigia, kad nuvykti į biurą atima daug laiko. Trečdalis paminėjo, kad namie reikia rūpintis vaikais, kurie neina į darželius ar mokyklas, o 23 proc. darbuotojų teigia, jog namie dirbti yra patogiau ir patiriama mažiau įtampos. Be kitų priežasčių, buvo įvardijama rizika važiuoti viešuoju transportu, galimybė kokybiškiau planuoti pertraukas tarp darbų, noras apsaugoti save ir artimuosius, priklausančius didesnės rizikos grupėms.

Tačiau darbas iš namų turi ir savų iššūkių – trečdalis darbuotojų, norinčių grįžti į biurą, kaip pagrindinę priežastį įvardija patogesnę ir ergonomiškesnę darbo vietą. Apie penktadalį darbuotojų teigia, jog pagrindinis darbo iš namų minusas yra tai, kad juose yra per daug žmonių, sunku susikaupti.

Pasak „If“ Žmogiškųjų išteklių departamento vadovės, kadangi visi kolegos gali savo darbą atlikti iš namų, pirmiausia grįžti į biurus pasiūlyta tiems kolegoms, kurie dėl apklausoje nurodytų priežasčių patys to nori, šiuo metu yra sveiki ir nepriklauso rizikos grupėms.

Grįžimą planuoja palaipsniui

Draudimo bendrovė „If“ grįžimą į biurus planuoja palaipsniui. Gegužės viduryje ėmus švelninti karantino sąlygas akivaizdu, kad, nežiūrint tam tikrų darbo iš namų nepatogumų, saugumo aspektas išlieka svarbus, ir tik nedidelė dalis (apie 15 proc.) darbuotojų šiame etape grįžta į biurus. Nuo birželio biuruose planuoja dirbti šiek tiek daugiau – apie 20 proc. – darbuotojų.

„Darbuotojų saugumą laikydami pagrindiniu kriterijumi, sukūrėme grįžimo į biurus sistemą. Pirmiausia įsivertinome, koks maksimalus darbuotojų skaičius gali dirbti kiekviename iš mūsų biurų, kad būtų išlaikyti saugaus atstumo reikalavimai. Visi biurų stalai sužymėti specialiais lipdukais, informuojančiais, kurias darbo vietas naudoti, kad būtų išlaikytas reikiamas atstumas su kolegomis. Visi susitikimai ir susirinkimai vyks tik nuotoliniu būdu. Kolegoms siūloma vengti naudotis biurų liftais ar kitomis bendrojo naudojimo patalpomis, taip pat pagal galimybes pietauti biurų virtuvėlėse, o ne viešojo maitinimo įstaigose. Visi biurai dažniau valomi ir yra aprūpinti dezinfekcijos priemonėmis“, – pasakoja J. Banytė.

Apibendrindama situaciją „If“ Žmogiškųjų išteklių departamento vadovė teigia, jog karantino laikotarpis parodė, kad savo veiklą tikrai sėkmingai galime vykdyti nuotoliniu būdu. Jau kurį laiką toks klientų aptarnavimas buvo viena įmonės strateginių krypčių, todėl karantinas ir nuotolinis darbas „If“ veiklos smarkiai neišmušė iš vėžių. Tačiau svarbu nepamiršti ir darbo iš namų keliamų naujų iššūkių – atrasti naujus komunikacijos su darbuotojais būdus, kurie leistų palaikyti komandiškumo jausmą, o kiekvienam namuose dirbančiam žmogui – turėti savidisciplinos organizuojant darbo dieną ir užtikrinant takoskyrą tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo.