Kvepianti bomba: per karščius automobilių oro gaivikliai gali pridaryti tūkstantinės žalos
Lietuvą šiemet aplankė rekordiniai karščiai. Didžiulė kaitra kelia pavojų ne tik gyventojų sveikatai, tačiau ir jų turtui. Visoje šalyje daugėja atvejų, kai dėl didelės oro temperatūros nukenčia automobiliai. Ypatingai stebina sprogstantys oro gaivikliai, kurie pažeidžia automobilių salonus, o didžiausia užfiksuota žala siekia net 6000 eurų.
„Susidūrėme su nemažai atvejų, kai dėl karščio išsilydė automobilio salono dalys: mygtukai ar multimedijos įrenginių paviršiai. Mūsų ekspertai nustatė, kad kalti oro gaivikliai. Yra atvejų, kai dėl saulės kaitros jie sprogsta arba išsilydo, o viduje esantis skystis aplieja automobilio saloną ir toliau kaista. Taip padaroma negrįžtama žala“, – sako Guoda Jasaitė, „If“ draudimo Transporto žalų grupės vadovė.
Neretai asmenys, kurių automobiliai nukentėjo, nesupranta kas įvyko, nes su tokiomis situacijomis nebuvo susidūrę. Pasak „If“ atstovės, Guodos Jasaitės, žalą padaryti gali tiek skysčiais pripildyti plastikiniai gaivikliai, tiek popieriniai. Esant didelei kaitrai, jie arba sprogsta ir aptaško automobilio saloną, arba pradeda varvėti.
„Situacija neeilinė, tokių atvejų seniau nesulaukdavome, tačiau rekordiniai karščiai atnešė nemalonių naujienų. Rekomenduojame vairuotojams vasaros metu nepalikti automobiliuose oro gaiviklių, ypač jei automobilis dienos metu stovi tiesioginiuose saulės spinduliuose“, – pataria draudimo bendrovės atstovė.
Karštis automobiliui kelia ir daugiau grėsmių
Viena pagrindinių karščio grėsmių automobiliui – perkaitęs variklis. Karšti orai didina variklio gedimų tikimybę, todėl vairuotojai vasaros metu, jo priežiūrai turėtų skirti ypatingą dėmesį.
„Karštuoju metų laiku smarkiai išauga tikimybė varikliui perkaisti. Būtina profilaktiškai įvertinti jo būklę, reguliariai patikrinti, ar radiatoriaus aušinimo angose nėra susikaupusio purvo, medžių lapų, vabzdžių. Taip pat patariame įsitikinti, kad aušinimo sistemoje yra pakankamas aušinimo skysčio lygis ir aušinimo procesas vyksta tinkamai, – sako „If“ draudimo atstovė Guoda Jasaitė.
Dėmesio reiktų skirti ir automobilio akumuliatoriui. Dažniausiai šis rūpestis asocijuojasi su šaltais orais, tačiau akumuliatorius gali būti pažeistas ir karščio. Tikėtina, kad žiemą pasireiškiantys gedimai, atsiranda dar vasarą.
Nepakankamai ar per daug pripūstos padangos, susilietusios su įkaitusia kelio danga, sprogsta daug lengviau nei įprastai. Vairuotojai, norėdami išvengti nemalonaus incidento, kuris pavojingas ne tik automobiliui, bet ir keleiviams, turi reguliariai tikrinti padangų slėgį. Rekomenduojama tai daryti prieš ilgesnes keliones ar bent kartą per mėnesį.
Kaitra gali pridaryti žalos ir automobilio kėbului. Automobiliui nuolat stovint tiesioginiuose saulės spinduliuose, išblunka jo dažų spalva. Siūloma transporto priemonę statyti šešėlyje, o nesant galimybei – dengti specialiu kėbulo užklotu, kuris atspindi saulės spindulius.
Karštą dieną plauti automobilį patariama anksti ryte arba vėlai vakare. Tuomet automobilio dažai nepatirs didelio temperatūrų skirtumo, kai ant įkaitusio automobilio užpilamas šaltas vanduo, ir mažiau dėvėsis.
„Automobilių savininkai, norėdami išvengti nemalonių incidentų ir išlaikyti gerą savo transporto priemonės būklę, turi atsižvelgti į karščius. Greta įprastų vasaros grėsmių, atsiranda naujų. Oro gaiviklių sprogimai, ir jų atnešamos tūkstantinės žalos – puikus pavyzdys.
Tikėtina, kad karščių sulauksime vis dažniau ir vis didesnių, todėl būtina formuoti naujus įpročius, ir taip saugoti savo sveikatą bei turtą. Atsakingai įvertinus grėsmes, galima išvengti didžiulių nuostolių, kuriuos kartais nulemia paprasčiausias nežinojimas“, – situaciją komentuoja „If“ draudimo Transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė.
