Perspėja skubančius prie ežerų: vienas neatsakingas žingsnis gali sugadinti visą dieną
Karštomis dienomis, ypač savaitgaliais, miestų gyventojai plūste plūsta prie populiarių ežerų, tvenkinių bei upių pakrančių ir daugelis renkasi keliauti nuosavu automobiliu. Dėl smarkiai išaugusio žmonių skaičiaus į paežerių stovėjimo aikšteles persikėlė šaltuoju sezonu įprastai prekybos centrų prieigoms būdinga problema – dėl netvarkingai paliktų automobilių kylantys eismo įvykiai.
Draudimo bendrovės „If“ tyrimas atskleidė, kad dažniau nei kas trečias (36 proc.) vairuotojas Lietuvoje yra bent kartą patyręs automobilių susidūrimą stovėjimo aikštelėje.
„Tokie įvykiai labai dažni ir beveik visada kyla dėl tos pačios priežasties: netvarkingai palikto automobilio ar automobilių. Neretos ir situacijos, kai mėgindami rasti vietos aikštelėje vairuotojai įvažiuoja į kitą automobilį ar, sustoję per arti, atsitrenkia durelėmis į kitą transporto priemonę.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai vairuotojai nepraleidžia vieni kitų, ypač aikštelėse, kuriose nėra kelio pirmumą rodančių ženklų. Tokiose aikštelėse galioja dešinės rankos taisyklė, tad reikia būti budriems“, – teigia draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė.
Pasak G. Jasaitės, dažniausiai stovėjimo aikštelėse nukenčia automobilių durelės ir priekiniai bei galiniai buferiai.
Privalomasis draudimas kompensuoja tokio tipo žalą. „Nuostoliai gali būti įvairūs: nuo 200 iki 2 000 eurų, esant didesniam smūgiui. Žinoma, išmokos dydis priklauso ir nuo automobilio markės, metų. Vidutinė išmoka dėl eismo įvykio stovėjimo aikštelėje siekia apie 450 eurų už smulkius apgadinimus“, – teigia „If“ atstovė.
Lietuvos policija taip pat pažymi, kad stovėjimo aikštelėse daugiausia įvyksta tokie eismo įvykiai, kuriuose tik apgadinamos transporto priemonės. Tačiau užregistruojama ir įvykių, kai sužeidžiami pėstieji, dviračių (elektrinių paspirtukų) vairuotojai, iš kito automobilio išlipęs vairuotojas ar keleivis.
Tad nesvarbu, kad vasara – atostogos, karšta, atsipalaiduojame, pramogos – dalyvaudami viešajame eisme turime elgtis protingai ir atsakingai, primena pareigūnai.
Lietuvos statistika nėra išskirtinė – tokio tipo avarijas patyrę teigia ir 31 proc. latvių bei estų. Tiesa, lietuviams labiausiai sekasi šioje nepavydėtinoje padėtyje neatsidurti pakartotinai: 92 proc. mūsų šalies gyventojų teigia avarijų stovėjimo aikštelėje patyrę tik kartą ar du, o Latvijos – 81 proc. (15 proc. sako jų suskaičiuoją 3–5), Estijos – 87 proc. (7 proc. – patyrę 3–5 kartus).
Ką daryti susidūrus?
„If“ tyrimo duomenimis, maždaug pusės avarijų stovėjimo aikštelėse atvejais situacija išsprendžiama abipusiu eismo įvykio užregistravimu ir užpildyta deklaracija nurodant kaltininką, dar 10 proc. apklaustų asmenų įvykį registruoja, tačiau dėl to, kuris vairuotojas jį sukėlė, nesutaria.
Likusieji 40 proc. apklausos dalyvių teigia dėl vienų ar kitų priežasčių įvykio neregistravę: pavyzdžiui, viena pusių pabėgo iš įvykio vietos ar susidūrimas buvo per menkas.
„Teisinga įvykių eiga tokiais atvejais, kai vietoje nėra kito automobilio savininko yra gana paprasta ir visiems puikiai žinoma. Po susidūrimo reikėtų paskambinti 112 ir pranešti apie įvykį. Savininkui atvykus, kartu užpildykite įvykio deklaraciją.
Jei kito automobilio vairuotojo surasti nepavyksta, įvykis yra užregistruojamas policijos pareigūnų, tačiau, norint situaciją išspręsti greičiau ir sklandžiau, patartina kito automobilio savininkui palikti savo duomenis, pavyzdžiui, telefono numerį, ar nurodyti kitą būdą susisiekti“, – sako „If“ atstovė.
G. Jasaitės teigimu, tais atvejais, kai vairuotojai aikštelėje nesusitaria dėl kaltės, labai svarbu padaryti įvykio vietos nuotraukų. Jei nepavyksta susitarti, taip pat reikėtų kviesti policiją. Na, o pasitikrinti, kas kaltas, padeda KET taisyklės ir garsioji dešinės rankos taisyklė.
Svarbu pastebėti ir tai, kad netvarkingas automobilio statymas, nesilaikant ženklų ir žymėjimų, ne tik kelia grėsmę saugumui, bet ir yra baudžiamas 30–90 eurų bauda. Pabėgimas iš įvykio vietos gali atsieiti ir iki 2 000 eurų.
