Tyrimas: daugiau nei pusė lietuvių atideda automobilių pirkimą
2022-ieji prasidėjo stipriais ekonominiais pokyčiais, kurie palietė ir transporto pramonę. Kylančios degalų, naujų ir naudotų automobilių kainos paskatino net 48 proc. Baltijos šalių gyventojų atidėti suplanuotą transporto priemonės keitimą. Lietuvoje automobilio pirkimą atidėti nusprendė 51 proc., kaimynėje Latvijoje – 47 proc., o Estijoje – 46 proc. apklaustųjų. Ekspertai sako, kad šiam pasirinkimui dar daugiau įtakos turės ir Rusijos karas Ukrainoje.
Draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, trys pagrindiniai kriterijai, dėl kurių lietuviai šiuo metu atideda tiek naujų, tiek naudotų automobilių įsigijimą, yra kaina (53 proc.), degalų sąnaudos (42 proc.) ir transporto priemonės ilgaamžiškumas bei patvarumas (26 proc.).
Kas ketvirtas lietuvis nurodė, kad kitą automobilį planuoja įsigyti po 2–3 metų, nes dabar santaupas tenka nukreipti kitiems tikslams, o 30 proc. sako šiuo metu nežinantys, kada ateis laikas įsigyti kitą transporto priemonę.
„Šiuo metu Lietuvoje pastebime rinkos judėjimą – kylančios degalų, transporto priemonių ir joms gaminti naudojamų medžiagų bei dalių kainos labiausiai veikia gyventojus, kurie nebuvo tvirtai nusprendę, ar pirkti automobilį. Dėl geopolitinės situacijos ir Rusijos pradėto karo Ukrainoje dauguma jų nutaria didesnius pirkinius atidėti. Kita dalis gyventojų laukia naujų automobilių iš pardavėjų, tačiau jų pristatymas susiklosčiusioje situacijoje gali užtrukti iki kelių mėnesių. Taip pat pastebime, kad ilgėja pakaitinio automobilio paslaugos, kurios prireikia kasko klientams, kai jų automobilis yra remontuojamas, laikotarpis – neretu atveju taip nutinka dėl detalių trūkumo“, – pasakoja Guoda Jasaitė, draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė.
Baltijos šalių skirtumai renkantis transporto priemonę
Tyrimas atskleidė, kad kaina yra pagrindinis automobilio pirkimo kriterijus visose trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje tai nurodė 53 proc. respondentų, Latvijoje – 56 proc., o Estijoje – lygiai pusė apklaustųjų.
Antras pagal svarbą veiksnys – degalų sąnaudos. Tai svarbus aspektas 42 proc. lietuvių, 46 proc. latvių ir 44 proc. estų. O trečioje vietoje – automobilio pagaminimo metai. Tai svarbu 31 proc. respondentų Latvijoje, 30 proc. respondentų Estijoje ir tik kas ketvirtam apklaustajam Lietuvoje.
„Artimiausi 2–3 mėnesiai parodys, kaip vystysis naujų automobilių rinka. Per pirmus du šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, naudotų automobilių rinka pagyvėjo, tačiau kol kas negalime prognozuoti, kaip bus toliau, nes šiuo metu vyksta ekonominiai ir geopolitiniai pokyčiai, dėl kurių auga automobilių išlaikymo kaštai – degalai, atsarginės dalys“, – teigia G. Jasaitė.
Ji atkreipia dėmesį, kad, žvelgiant į dabartinę situaciją, naudotų automobilių rinka gali augti ir dar labiau, nes didelė dalis lietuvių perka naudotus automobilius ir juos siunčia į Ukrainą kaip paramą ir kovos priemonę prieš Rusijos sukeltą karą.
O ekologiškesnių automobilių, įskaitant hibridinius ir elektrinius, svarba šiuo metu yra automobilių pirkimo kriterijų apačioje – ją nurodė tik 8 proc. Baltijos šalių gyventojų. Lietuvoje tik 8 proc. apklaustųjų svarbu, kad automobilis būtų draugiškas gamtai, Estijoje šis aspektas reikšmingas 9 proc., o Latvijoje – vos 6 proc. respondentų. Tai atskleidžia, kad Baltijos šalyse ekologiškų automobilių rinka vis dar nėra gerai išplėtota, tad gyventojai šiuos automobilius renkasi vis dar vangiai.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą draudimo bendrovės „If“ užsakymu Baltijos šalyse atliko „KOG institutas“. Apklausoje dalyvavo 3000 respondentų.
