Tyrimas atskleidė: šią vasarą lietuviai dažniau keliaus į užsienį

„Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, matomas nežymus pokytis. Praėjusią vasarą žmonės dažniau atostogavo Lietuvoje, šiemet tiek Lietuvoje, tiek užsienyje tai daryti planuoja panašus procentas apklaustųjų. Šiais metais atostogas gimtinėje planuoja 47 proc., šalyse kaimynėse – 16 proc., o kitose Europos valstybėse – 23 proc. respondentų. 7 proc. keliaus už Europos ribų, 21 proc. dar nenusprendę, kur praleis vasaros atostogas, o likę 8 proc. neplanuoja šią vasarą atostogauti“, – komentuoja Elena Subelė, draudimo bendrovės „If“ asmens žalų vyriausioji specialistė.

Populiariausias atostogų praleidimo būdas užsienyje – paplūdimys

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų planuodami atostogas už gimtinės ribų renkasi poilsinės kelionės tipą – 63 proc. Daugiau nei pusė teigė į atostogų planus taip pat įtrauks miestų lankymą ir ketina pažindintis su miestais bei jų kultūromis, o 30 proc. atostogaus gamtoje, žygiuodami. 15 proc. vyks į parodas ar koncertus, 7 proc. užsiims vandens pramogomis.

„Pastebima, kad per keliones užsienyje fiksuojama nemažai incidentų, susijusių su sveikatos problemomis. Kaip rodo kelionės draudimo žalų statistika, dažniausi negalavimai vasarą yra pilvo skausmai, apsinuodijimai, dehidratacija, kai diagnozuojamas gastroenteritas. Vaikai dažnai suserga tonzilitu, kuris pasireiškia gerklės skausmu ir aukšta temperatūra. Prireikus medikų pagalbos visada rekomenduojame kreiptis į patikimą medicinos įstaigą, kur bus suteikta kvalifikuota pagalba“, – teigia E. Subelė.

Pasak asmens žalų vyriausiosios specialistės, šiemet matoma ryški tendencija, kad lietuviai mieliau renkasi poilsines atostogas: „Dažniausi negalavimai, susiję su geros sveikatos ir savijautos sutrikdymu, fiksuojami lietuvių pamėgtoje Turkijoje, kiek rečiau – Graikijoje. Vykstant į šias šalis būtina pasirūpinti savo ir artimųjų gera savijauta, atkreipti dėmesį į tai, kad tinkamai nepasiruošus gali laukti nemenkos išlaidos.“

Svarbu pagalvoti ir įsivertinti, į kokias šalis keliaujama ir ką planuojama veikti. Žalos fiksuojamos ne tik dėl nelaimingų atsitikimų, kurie gali įvykti užsiimant vandens sportu ar žygiuojant, bet ir apsinuodijus maistu, peršalus ar perkaitus saulėje. Verta žinoti, kad vidutinė žala svyruoja nuo 500 iki 700 eurų, sunkesniais atvejais gali siekti iki 1 500 eurų. Ji priklauso nuo suteiktų medicininių paslaugų kiekio ir gydymo įstaigos.

Saugus emocinis ir fizinis keliavimas

Lietuvoje atostogaujantys žmonės dažniausiai renkasi Lietuvos kurortus, kuriuose dauguma mėgsta važinėti dviračiais, riedučiais ar paspirtukais.

„Renkantis tokį aktyvų laisvalaikį atostogų metu reikėtų įsivertinti ir nepervertinti savo sugebėjimų važiuojant dviračiais ar kitomis priemonėmis. Reikėtų pasirūpinti tiek savo, tiek aplinkinių saugumu – įsigyti šalmą, patikrinti dviratį, kad jis būtų geros būklės. Jeigu tik yra dviračių takai, rinktis juos, o ne važiuojamąją kelio dalį“, – akcentuoja E. Subelė.

Anot ekspertės, keliaujant užsienyje didžiausių nesusipratimų gali kilti dėl kalbos nemokėjimo. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad net tokiose šalyse kaip Italija, Prancūzija ar Vokietija ne visi moka anglų kalbą. Todėl prieš vykstant į užsienį būtinai reikėtų pasidomėti, ar įvykus nelaimei bus į ką kreiptis pagalbos be didelių nesklandumų.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko „KOG institutas“. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 1 000 respondentų.