Tyrimas: lietuvius vėl apėmė kelionių virusas – penktadalis jų žiemos atostogas leidžia užsienyje

Tyrimo duomenimis, apie 14 proc. lietuvių ketina žiemos atostogas praleisti keliaudami Lietuvoje, 31 proc. teigė dar nežinantys, o 39 proc. respondentų kelionių neplanuoja.

„Apklausos duomenys parodė, kad, pasibaigus pandemijai, lietuvius vėl apėmė kelionių virusas. Žmonės vėl turi galimybę išbandyti žiemos kelionių malonumus, kurie nebuvo prieinami dėl ankstesnių ribojimų. Kita vertus, aiškiai pastebime, kad kartu su kelionėmis pasipila ir traumos“, – perspėja Lina Aidukevičienė, draudimo bendrovės „If“ asmens draudimo produkto vadovė.

Anot jos, pavyzdžiui, slidinėjant nuo kalno skriejama 20–40 km/h greičiu, todėl bet koks susidūrimas su kliūtimi gali baigtis kaulų lūžiais, meniskų, sąnarių ir raiščių plyšimais. Neretai prireikia ir operacinio gydymo, kuris kainuoja brangiai, todėl, ekspertės teigimu, nesidrausti vykstant slidinėti yra neracionalu.

„Visuomet slidininkams patariame papildomai įsigyti ir civilinės atsakomybės draudimą, juo labiau kad kai kurie slidinėjimo kurortai šios rūšies draudimo reikalauja privaloma tvarka“, – pabrėžia L. Aidukevičienė. Jos teigimu, atostogautojai kartais pamiršta, kad leidžiantis nuo kalno kyla rizika sužeisti ir kitą slidininką, kuris turės visą teisę pareikšti pretenziją dėl gydymo išlaidų ar sulaužyto inventoriaus. O neapsidraudus tai gali kainuoti sumą, kuri siektų tiek pat, o gal ir daugiau nei atostogos.

Pasak L. Aidukevičienės, tyrimas rodo, kad dažniausiai atostogauti už Lietuvos ribų planuoja jauni, aukštesnio išsilavinimo miestiečiai, aktyvūs, šeimas turintys žmonės. Pavyzdžiui, iš apklaustų sostinės gyventojų vos kas trečias (33 proc.) sakė žiemos kelionių neplanuojantys, o tarp respondentų iš kaimo vietovių tokių buvo kone kas antras (47 proc.).

„Iš tų, kurie planuoja savo atostogas, į šiltuosius kraštus labiau nori keliauti jaunesni asmenys – tokį prioritetą teikia net 35 proc. gyventojų, kurių amžius 25–34 metai“, – sako L. Aidukevičienė. Anot jos, pažinti miestus labiau mėgsta jaunuoliai, 18–24 metų asmenys (66 proc.), ir vidutinio amžiaus žmonės, sulaukę 45–54 metų (59 proc.).

Kaip rodo „If“ patirtis, keliaudami šiltuosiuose kraštuose, o ypač – Azijoje, turistai patiria traumų nesaugiai važinėdami transporto priemonėmis. Tailandas, Vietnamas, Indija – tai šalys, kuriose motoroleriai yra itin populiarūs, tačiau vairavimo kultūra ir saugumas ten gerokai skiriasi nuo Lietuvos.

„Atkreiptinas dėmesys, kad keliaujant po Azijos kraštus keliautojams vertėtų būti atsargiems, nepervertinti savo jėgų ir nesielgti nutrūktgalviškai, nes šiose vietovėse medicininės paslaugos ne visose įstaigose suteikiamos kokybiškai“, – pataria L. Aidukevičienė. Ji sako, kad jei  vis tik prireiktų medicininės pagalbos, visų pirma patariama prašyti ten dirbančių kelionių agentūrų darbuotojų pagalbos susirasti artimiausią ir, svarbu, patikimą gydymo įstaigą. Atsitikus nelaimei, ekspertė šiukštu nerekomenduoja atiduoti savo asmens dokumentų nepažįstamiems asmenims, todėl prieš kelionę verta pasirūpinti fizinėmis jų kopijomis.

Tiems, kurie planuoja keliauti į tolimesnius žemynus – Aziją, Afriką, Šiaurės ir Pietų Ameriką ar Australiją, draudimo bendrovės „If“ atstovė pataria pagalvoti apie didesnes draudimo sumas, ypač medicininių išlaidų draudimui. „Ypač tai galioja aktyviojo laisvalaikio mėgėjams – tiems, kurie mėgsta jėgos aitvarus, banglentes, parašiutus, dviračius ir kitas rizikingesnes veiklas“, – sako L. Aidukevičienė.

Anot jos, buvo atvejis, kai klientas Balio saloje susirgo infekcija ir paniro į komą. Dėl to teko jį specialiu transportu gabenti į Singapūrą, o vien ši paslauga kainuoja 50 tūkst. eurų. Laimė, infekcija buvo nugalėta ir klientas pasveiko, tačiau net ir 100 tūkst. eurų draudimo sumos nepakako visoms patirtoms medicininėms išlaidoms padengti.

„If“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko apklausą, kurioje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 1 000 žmonių iš kiekvienos šalies.