Beveik kas antras lietuvis dar šį rudenį aplankys užsienio šalį

„Tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus lietuviai į savo kelionių planus įtraukia vis daugiau aktyvių pramogų. Sportas, fizinė veikla ir aktyvus laisvalaikis tarp lietuvių išgyvena savotišką renesansą. Pastaruosius penkerius metus daugėja besirenkančių aktyvias atostogas, kai keliaujama su bendraminčių grupe, o kelionės tikslas yra kartu sudalyvauti bendroje veikloje. Pavyzdžiui, užkopti į kalną, įveikti tam tikrą žygį, nuplaukti tam tikrą atstumą upe. Įprasta darosi ir važiuoti į užsienio šalį norint sudalyvauti bėgimo maratone ar dviračių varžybose“, – pasakoja draudimo bendrovės „If“ vyriausioji žalų specialistė Elena Subelė.

Apie trečdalį lietuvių teigia, kad rudens pirmą mėnesį rinksis keliones bei aktyvų poilsį gamtoje, dar 6 proc. planuoja užsiimti nardymu, įvairiu vandens sportu bei ekstremaliomis pramogomis. Noras patirti iššūkių ir nuotykių kartais lemia tai, kad žmonės neįvertina, jog atsitikus nelaimei užsienio šalyje gali būti tam tikrų iššūkių gauti kokybiškas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas.

„Visuomet prieš išsiruošiant į bet kokią kelionę skatiname pasitikrinti, kur yra artimiausia gydymo įstaiga, kokių dokumentų gali prireikti, kokį sveikatos ar kelionių draudimą pripažįsta šalis. Ypatingai tuo reikėtų pasirūpinti keliaujant su mažamečiais vaikais“, – pataria E. Subelė.

Pasirinkimą lemia kaina ir saugumas

Svarbiausiu faktoriumi, renkantis kelionę, lietuviai įvardina finansus. 77 proc. apklaustųjų atsakė, kad jiems svarbu kelionės kaina, o 52 proc. atsižvelgia į kainų lygį šalies, kurioje žada atostogauti. Tiesa, sumos, kurias mūsų tautiečiai išleidžia kelionėms skiriasi. Daugiausiai – 19 proc. žmonių planuojamai kelionei žada išleisti nuo 801 iki 1000 eurų, po 17 proc. nuo 301 iki 500 ir nuo 501 iki 800 eurų. 8 proc. atsakiusiųjų sakė kelionei skirsią iki 300 eurų. 

Ne mažiau mūsų tautiečiams svarbu ir valstybės ar miesto, po kurį ruošiamasi keliauti, saugumas. Tai patvirtino 67 proc. respondentų. 40 proc. apklaustųjų įvardina, kad prieš keliaudami domisi, ar šalis yra saugi keliauti be palydos.

„Pasikeitus geopolitinei situacijai nukrito turizmo srautai į Lietuvą, tačiau ir lietuviai pradėjo atsargiau rinktis šalis, į kurias keliauja. Prie to galėjo prisidėti ne tik konfliktai įvairiose pasaulio vietose, bet ir tai, kad vis daugiau žmonių išdrįsta keliauti po vieną arba su mažais vaikais. Tad saugumas tokiu atveju yra prioritetas. 21 proc. žmonių teigia, kad spręsdami, kur keliauti, jie atsižvelgia į medicininių paslaugų prieinamumą“, – apie atsakingą lietuvių požiūrį pasakoja „If“ specialistė.

Keliauti į užsienį lietuvius vilioja ir ten vykstantys renginiai: koncertai, sporto varžybos, įvairūs meno ir muzikos festivaliai. Tokį kelionės tikslą nurodė 15 proc. Ketvirtadalis respondentų atsakė, kad vienos ar kitos šalies patrauklumą lemia tai, ar ją pasiekti iš Lietuvos yra patogių skrydžių.