Kas kaltas dėl avarijų automobilių aikštelėse: nemokėjimas vairuoti ar aplaidumas?

Vairavimo egzaminas ne vieną mokinį verčia paprakaituoti. Ypač nelaukiamos užduotys – stovėjimo aikštelėje, kai transporto priemonę tenka pastatyti įvairiomis pozicijomis. Panašu, kad šių pamokų praktikuojantis egzaminui atsisakyti toli gražu negalima. KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikta apklausa parodė, kad beveik kas trečias lietuvis yra patyręs avariją automobilių aikštelėje. Iš jų net 33 proc. incidentą aikštelėje patyrė du ar tris kartus, o 1 proc. – net keturis ar penkis kartus. Draudikai sutaria, kad incidentai stovėjimo aikštelėse yra dažni, o jų priežastys būna kitokios nei dauguma galvoja.

Netvarkingas automobilio statymas – miestų kasdienybė

„Žmonės mano, kad tokie incidentai dažniausiai nutinka dėl neatsargaus pajudėjimo iš vietos, žiūrėjimo į mobilųjį telefoną ar per didelio greičio. Tačiau tokie įvykiai beveik visada kyla dėl tos pačios priežasties – netvarkingai pastatytų transporto priemonių. Ne pagal taisykles pastatytas automobilis, motociklas, mopedas, dviratis, o šiandien ir paspirtukas ne tik trukdo kitiems eismo dalyviams, bet ir sukelia avarijas. Reikia nepamiršti ir to, kad netvarkingai pastatytos transporto priemonės, tai yra, stovint nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, savininkas yra baudžiamas 30-90 eurų bauda“, – pasakoja draudimo bendrovės „If“ transporto žalų vadovė Lietuvoje Guoda Jasaitė.

Draudimo bendrovė taip pat pažymi, kad dažnai fiksuoja įvykius, kai pastačius automobilį per arti kitos transporto priemonės atidarant dureles yra subraižoma ar įlenkiama kita transporto priemonė. Dažniausiai per incidentus stovėjimo aikštelėse nukenčia automobilių durelės ir priekiniai bei galiniai bamperiai. Jų nuostoliai gali siekti nuo 200 iki 2000 eurų. Žinoma, išmokos dydis priklauso ir nuo automobilio prekės ženklo, pagaminimo metų. Vidutinė išmoka dėl eismo įvykio stovėjimo aikštelėje siekia apie 450 eurų už smulkius apgadinimus. Pastebima tendencija, jog dažna įvykiu priežastis – neatkreipiamas dėmesys į aikštelėse esantį ženklinimą, o jei jo nėra – užmirštama vadovautis dešinės rankos taisykle.

„If“ transporto žalų vadovė Lietuvoje Guoda Jasaitė

Ar visada įvykus eismo įvykiui reikia kviesti policiją?

Pasak apklausos dalyvių, dauguma žmonių (65 proc.) sugebėjo draugiškai susitarti, kuris vairuotojas buvo kaltas dėl incidento stovėjimo aikštelėse. Tačiau pasitaiko ir kitokių atvejų. 5 proc. respondentų atsakė, kad įvykis buvo užregistruotas, bet susitarimas, kuris vairuotojas buvo kaltas, pasiektas nebuvo. 4 proc. apklaustųjų atsakė, kad paliko įvykio vietą neužregistravę incidento ir neįspėję kito vairuotojo, 12 proc. apklaustųjų teigė, kad kitas vairuotojas buvo kaltas, tačiau paliko įvykio vietą.

Kai kurie vairuotojai rinkosi senamadišką būdą ir sukėlę nedidelį eismo įvykį aikštelėje paliko raštelį su savo kontaktais (3 proc.), kiti tokį raštelį po įvykio rado ant savo transporto priemonės (2 proc.). Po 5 proc. apklaustųjų atsakė, kad nemalonią situaciją išsprendė vietoje sumokėję kitam vairuotojui arba gavę pinigų iš kaltininko. Net 11 proc. teigė, kad nei vienas vairuotojas nenorėjo gaišti laiko, tad įvykio tiesiog neregistravo.

„Po susidūrimo vis tik rekomenduojame paskambinti 112 bei pranešti apie įvykį. Jei įvykio vietoje nėra kito automobilio savininko, policijos pareigūnai padės jį surasti. Savininkui atvykus, kartu užpildykite įvykio deklaraciją. Jei kito automobilio vairuotojo pasiekti nepavyksta, įvykis yra užregistruojamas policijos pareigūnų. Norint situaciją išspręsti greičiau ir sklandžiau, patartina kito automobilio savininkui palikti savo duomenis. Tais atvejais, kai vairuotojai aikštelėje nesusitaria, kuris vairuotojas kaltas dėl incidento, labai svarbu iš karto po susidūrimo padaryti nuotraukų bei iškviesti policiją“, – pataria draudimo bendrovės „If“ atstovė.

Net jei susidūrimas labai mažas ir nuostoliai atrodo neverti laiko, rekomenduojama bent apsikeisti kontaktais su kitu vairuotoju ir telefonu padaryti kelias nuotraukas. Pasak G. Jasaitės, pasitaiko, kad išgąsčio būsenoje žmonės nepastebi padarytų nuostolių arba jie pasimato tik kitoje šviesoje, bet praėjus kelioms dienoms surasti įvykio dalyvį yra daug sudėtingiau.

Draudikai taip pat primena, kad pabėgimas iš įvykio vietos baudžiamas iki 2000 eurų bauda, net jei tai nutinka stovėjimo aikštelėje ir vairuotojui atrodo nereikšmingas.