Namuose atsiradęs šuniukas arba jau suaugęs šuo akimirksniu suteikia daugybę džiaugsmo, tačiau kartu ir atsakomybę. Keturkojai draugai pasirengę apipilti mus besąlygiška meile, todėl mes privalome atsilyginti tuo pačiu. Šiame straipsnyje – 5 patarimai, ką daryti, kad jūsų bičiulystė teiktų džiaugsmą abiem.
Nors skirtingų veislių šunys turi skirtingų poreikių, tačiau yra keletas visiems šunims svarbių dalykų. Dalinamės patarimais, kaip prižiūrėti šuniuką, kad jis išties jaustųsi gerai jūsų namuose. Paprastais būdais – pradedant bendravimu ir baigiant sveiku ėdalu – sustiprinsite ryšį su savo augintiniu, o tai praturtins judviejų abiejų gyvenimą.
Šuniukui svarbu ne tik gerai išsimiegoti, bet ir palaikyti fizinį aktyvumą įvairiais būdais. Nesvarbu, ar turite jauną šuniuką, ar laikote jau suaugusį šunį, kasdieniai pasivaikščiojimai arba pabėgiojimas yra esminis jūsų gauruotojo kompaniono poreikis, palaikantis optimalią fizinę ir psichinę gerovę.
Šuns vedžiojimas bus žymiai smagesnis, jei šiek tiek pažaisite „atnešk“: jūs metate kokį nors daiktą, o šuo jums jį atneša. Tai ne tik padės gyvūnui sudeginti energijos perteklių, bet ir patenkins prigimtinį medžiotojo instinktą. Pasiimkite teniso kamuoliuką, lazdą arba pagaliuką, ir šuo su džiaugsmu vaikysis metamą daiktą, neš jį jums, kol visiškai išsikraus. Toks užsiėmimas šuniui teikia pasitenkinimo ir sustiprina jo savivertę.
Išbandykite ir kitus žaidimus, tokius kaip žaislų slėpynes, virvės traukimą arba pamokyti šunį duoti leteną, sėstis ir gultis. Bendri žaidimai puikiai sumažina nuobodulį bei sustiprina šuns ir šeimininko tarpusavio ryšį.
Jeigu daug laiko praleidžiate ne namie ir šuo jūsų laukia vienas, pasistenkite dažniau keisti žaislus. Taip augintinis bus sudomintas ir užsiėmęs, net kai jūsų nėra šalia.
Iš visų augintinių šunims turbūt labiausiai reikia socializacijos ir bendravimo. Jiems patinka tyrinėti naujas vietas ir susipažinti su kitais šunimis. Izoliuotas šuo gali tapti agresyvus arba išsigąsti kaskart kam nors užėjus į namus.
Žinoma, gali prireikti laiko, kol jūsų keturkojis ims patogiai jaustis naujoje aplinkoje, dalytis teritorija ar nekreipti dėmesio į supančius nepažįstamus veidus. Todėl prie viso to reiktų pratinti pamažu.
Leiskite šuniui susipažinti su naujais dalykais, bet pasistenkite, kad naujovė būtų viena. Pavyzdžiui, jeigu pirmą kartą vedatės šuniuką į miestą, geriau tai darykite ramų vakarą, o ne triukšmingo renginio metu. Visada stebėkite augintinio reakcijas: jei šuniukas nenori, neverskite jo bendrauti. Ilgainiui pastebėsite, kad galite organizuoti susitikimus pažaisti su kitais keturkojais draugais.
Įpratęs bendrauti šuo bus ramesnis ir geriau valdys stresą. O jums tai reiškia, kad apgraužtų batų turėsite mažiau bei atprasite nuo lojimo seansų.
Šuns psichikos sveikata tiek pat svarbi, kiek fizinė gerovė. Nerimastingi šuniukai jaučia žymiai didesnį stresą, kai yra paliekami vieni namuose. Kad padėtumėte savo augintiniui susitvarkyti su nerimu, pamėginkite palikti šuniui įvairių užsiėmimų, o laiką, kada jis būna vienas, ilginkite palaipsniui.
Nors šuo niekada neatsisakys pagulėti jums ant kelių, jam taip pat reikia asmeninės erdvės, kad gerai išsimiegotų ir pailsėtų. Jauki ir saugi aplinka – pirmas žingsnis, padedantis užtikrinti, kad gauruotasis draugas jaustųsi ramus.
Dažniausiai šunys išsirenka saugią vietą patys, o ten padėjus paklotą arba gultą, pailsi dar geriau. Galite įtaisyti savo bičiuliui namuose keletą vietų, tuose kambariuose, kuriuose praleidžiate daugiausia laiko.
Jeigu matote, kad augintinis patiria stresą ir nepadeda net pilvuko pakasymas, pamėginkite savo keturkojį draugą pamasažuoti. Specialistai gali pamokyti įvairių metodų, tačiau nebloga pradžia bus šuns pečiai: masažuokite ištiestu delnu sukamaisiais judesiais. Tai puikus būdas ramiai praleisti laiką su šuneliu ir sustiprinti tarpusavio ryšį.
Bet kurio augintinio laimė smarkiai priklauso nuo jo geros sveikatos. Net jeigu šuniukas atrodo sveikas ir elgiasi kaip įprastai, tai nereiškia, kad galima pamiršti profilaktinį apsilankymą veterinarijos klinikoje.
Šunys daug laiko praleidžia lauke vartydamiesi žolėje, kartais net suėda tai, ką suranda, todėl nesunkiai gali įsisiurbti erkė, augintinis gali užsikrėsti blusomis, utėlėmis ir kirminais.
Todėl tiek šuniukai, tiek suaugę šunys turi būti reguliariai skiepijami. Tai padės apsaugoti jūsų draugą nuo rimtų ligų. Be to, apsilankymas pas veterinarą leis įsitikinti, kad patikrinti ir visi kiti augintinio sveikatos aspektai.
Priežiūra labai svarbi šuns ilgalaikei sveikatai. Nagų karpymas, maudymas, dantų valymas ir kailio kirpimas tokie pat svarbūs jūsų keturkojui draugui kaip ir jums.
Kad būtų stiprus ir sveikas, šuo turi būti šeriamas subalansuotu ėdalu. Ko ir kiek šuneliui duoti, priklauso nuo jo amžiaus, dydžio ir aktyvumo. Didesniam gyvūnui, kuris didžiąją dienos dalį praleidžia lauke rausdamas urvus ir lakstydamas, reikės daugiau ėdesio negu senam ir tingiam keturkojui.
Rinkitės specialiai šunims skirtą šlapią arba sausą ėdalą, kad jūsų augintinis gautų visus būtinus vitaminus ir mineralus. Priešingai negu mes, šunys mielai ėda tą patį kiekvieną dieną, todėl, jeigu nusprendėte pakeisti jų mitybą, darykite tai pamažėle, po truputį maišydami naująjį ėdalą su senuoju.
Dar vienas dalykas, apie kurį reikia pagalvoti, – tai skanėstai. Šunys dažniausiai prašo maisto nuo stalo ir, būkime atviri: kas gi gali atsispirti tam meldžiančiam šunelio žvilgsniui? Pora skanėstų per dieną tarp šėrimų nepridės augintiniui svorio, ypač jei duodate juos kaip atlygį už gerą elgesį. Tiesiog pasistenkite vengti tam tikrų produktų, pavyzdžiui, šokolado arba razinų, kurie gali sutrikdyti augintinio sveikatą.
Galbūt kuo puikiausiai išmanote, kaip prižiūrėti šuniuką, tačiau kartais jūsų keturkojis draugas vis tiek gali susižeisti arba susirgti, o jūs laužysite galvą, kaip jam padėti.
Tokiais atvejais rūpesčių bus mažiau, jei turėsite augintinio draudimą. Jeigu staiga su šuneliu teko keliauti į veterinarijos kliniką, po vizito paprasčiausiai praneškite apie įvykį „Mano If“ savitarnoje arba „If Mobile Baltics“ programėlėje. Tiesiog surinkite visus su suteikta medicinos pagalba susijusius dokumentus, tokius kaip čekiai ir veterinarijos gydytojo pažymos, kad tikrai galėtume kompensuoti patirtas išlaidas.