Trys dienos, kainavusios 340 000 Eur. Tokia „If“ žalų statistika po praėjusių metų rugpjūtį Lietuvoje praūžusios audros su kruša. Kaip identifikuoti didžiausias grėsmes žemės ūkio veikla užsiimančioms bendrovėms ir kokie įvykiai būna skausmingiausi? 6 svarbūs aspektai renkantis draudimo apsaugas ir patarimai, kaip įsivertinti savo verslo rizikas.
„Nors visada galvojame, kad mums tai nenutiks, tačiau realybė kitokia – nelaimingi įvykiai atsitinka ir jie brangiai kainuoja“, – sako Saulius Baranauskas, „If“ komercinių draudimo produktų rizikos valdymo vadovas. Jis atskleidžia keletą paprastų, bet esminių įžvalgų įvertinant galimas rizikas, bei dalinasi realiais žalų pavyzdžiais.
Pastatai, įranga bei atsargos yra trys pagrindiniai draudimo objektai. Tai galioja visiems verslo sektoriams ir žemės ūkis – ne išimtis.
Dažnai pasitaiko rizikos įvertinimo klaida, kai apdraudžiama brangi melžimo technika arba grūdai, bet fermos, kurioje laikomos karvės, pastatai – ne. Arba apdraudžiamas tik vienas įrenginys, pvz., brangus krautuvas. Tačiau jam užsidegus, apdega dar ir akėčios, traktorius bei pats garažas ir tokiu atveju draudikas gali atlyginti tik už apdraustą krautuvą.
Žinoma, būna ir atvirkštinė žalos vertinimo klaida: apdraudžiamas pastatas (dažnai reikalaujant bankui), o jo viduje esanti technika – ne. O kilus nelaimei, poveikis dažniausiai būna labai platus: nukenčia ir pastatai, ir tai, kas viduje. Ypač jei tai – gaisras ar gamtos stichija, kurie tradiciškai ir pridaro didžiausių nuostolių.
Todėl visada reiktų galvoti apie tai, kas, nutikus įvykiui, atneštų didelius nuostolius. Ar tai būtų statinys, ar reikšminga įranga, ar didelės vertės atsargos. Mažavertės pašiūrės gal ir nebūtina drausti, tačiau jeigu tai patalpos, kur vyksta pagrindinė verslo veikla, nedrausdami jų labai rizikuojate.
Žemės ūkyje naudojama technika yra labai brangi, todėl norint užsitikrinti finansinį stabilumą, svarbu ją tinkamai apdrausti. O laukuose bei ūkiuose taip pat naudojami ir įvairūs kiti įrenginiai – purkštuvai, sėjamosios, krautuvai, rulonų vyniotuvai, šieno vartytuvai ir pan. Jei kas nors atsitiks įrenginio dalims arba visai technikai, jei ji bus apgadinta arba pavogta, žalą padengs Žemės ūkio technikos kompleksinis draudimas.
Šis draudimas, nors ir labai panašus į kasko, yra kur kas labiau specializuotas, nes ir pačios transporto priemonės – specifinės. Kasko draudimas paprastai negalioja, jeigu priemonė nedalyvauja kelių eisme, o kai kurios žemės ūkyje naudojamos mašinos keliu pačios net nevažiuoja. Mobiliųjų įrenginių draudimas apima kito pobūdžio žalas ir rizikas, čia taikomi kiti išskaitų dydžiai, nes menki įbrėžimai visai neaktualūs. Draudimas galioja visą parą, dirbant, stovint, važiuojant ar pervežimo metu.
Dažniausiai žemės ūkio technika nukenčia, kai nuvirsta, atsitrenkia į ką nors, įvažiuoja į duobę. Į kombainų pjaunamąją patenka akmenys, dūžta ir stiklai. Technikos nuostolių sumos smarkiai didesnės, nei įprasta Kasko draudimui. Pavyzdžiui, praėjusiais metais susidūrė dvi tos pačios įmonės transporto priemonės – krautuvas ir traktorius. Nuostoliai buvo atitinkamai 25 000 ir 20 000 Eur. Kitas įsimintinas įvykis, kai dėl trumpo sujungimo užsidegė ir visiškai sudegė vilkikas su ant jo sumontuotu medienos smulkintuvu ir manipuliatoriumi. Nuostoliai – 350 000 Eur.
Todėl žemės ūkio technikai reikalingas specialus, kompleksinis draudimas, kuris atitinka realias rizikas.
Kalbant apie draudimą dažnai duodami gaisrų pavyzdžiai. Nors jie nutinka palyginus retai, tačiau sukelia didžiulius nuostolius.
Pastatų gaisrai gali nuniokoti viduje esančią įrangą, atsargas, bet agrosektoriui specifiški yra savaiminiai užsidegimai. Dažnai dega netinkamai išvalytos grūdų džiovyklos, laukuose dirbantys kombainai. Tokiais atvejais nuostoliai skaičiuojami dešimtimis tūkstančių, dažnai ir daugiau. Pavyzdžiui, kai praėjusiais metais dirbdamas sudegė vienos bendrovės kombainas, nuostoliai siekė 233 106 Eur. Kitai įmonei iki pamatų sudegęs administracinis pastatas atnešė 350 000 Eur nuostolių.
Tokie pavyzdžiai parodo, kad per naktį pelenais gali pavirsti šimtai tūkstančių eurų. Draudimo įmoka šiuo atveju nebeatrodo kaip betikslis mokestis. Tai yra patikima pagalba atstatant savo verslą kritiniu momentu.
Gamtos jėgų – audros, liūčių, krušos – sukeltos žalos yra labai dažnos. Ekstremalių reiškinių tikrai daugėja ir jie ištinka neįprastu metu – pavyzdžiui, žiemą, ko anksčiau pasitaikydavo tikrai retai.
2023 m. rugpjūčio kruša daužė sandėlių stogus, techniką. Vien pagal audros ir krušos rizikas rugpjūčio 6–8 dienomis bendra išmokų suma siekė maždaug 340 000 eurų. Vienoje įmonėje kruša apgadino 50 lauko teritorijoje stovėjusių automobilių, nuostoliai – 85 000 Eur.
Lietuvoje daugiausia nuostolių padaro vėjas. Ir įvairių: stipri audra ir liūtis vienoje bendrovėje ne tik nuplėšė sandėlio stogą, išvartė 20 metrų metalinės tvoros, bet ir sulaužė administracinio pastato duris. Pasekmės – sugadinta signalizacija ir užpilti sandėlyje buvę grūdai. Nuostoliai viršijo 74 000 eurų. Reikia pastebėti, kad šiuolaikinės stogų konstrukcijos yra gerokai lengvesnės nei senosios, o tai dar labiau didina riziką.
Karštis taip pat gali baigtis nelaimėmis: vasarą padaugėja atvejų kai nuo kaitros sutrinka traktorių, kombainų vairuotojų sveikata, jie nuvažiuoja nuo kelio ar atsitrenkia į kliūtį.
Civilinės atsakomybės draudimo esmė – atlyginti nuostolius, padarytus trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei. O potencialus galinčių nukentėti asmenų ratas yra labai platus. Tai gali būti ir klientai, užsakovai, ir bet kuris nesusijęs asmuo. Žala gali būti padaryta ir įmonės darbuotojams.
Ūkininkams aktualiausia yra produkto civilinė atsakomybė. Ūkiuose užauginti ar pagaminti produktai gali pasirodyti nesaugūs, net pakenkti pirkėjų sveikatai arba kitam verslui – pavyzdžiui, jei nekokybiška žaliava (pienas, mėsa ar grūdai) bus panaudotos kito produkto gamybai. Atsakomybė už tai teks ūkio bendrovei, tiekusiai pirminę produkciją. Produkto civilinė atsakomybė yra pati plačiausia, nes susijusi su įmonės gaminamo produkto savybėmis.
Žinoma, vertėtų apsvarstyti ir veiklos draudimą, padedantį, kai kyla nuostolių vykdant veiklą. Pvz., purškiant laukus vėjas nuneš cheminį preparatą į kaimyninį sklypą, kur laikomos bitės, ir joms pakenks. Arba užterš auginamą ekologišką produkciją.
Žemės ūkio sektoriuje tebėra tendencija ignoruoti rizikas. Dažnai draudimas vertinamas kaip tiesiog papildomas, taigi, nereikalingas, mokestis. Neretai apsidrausti paskatina trečioji šalis, naudos gavėjas, pavyzdžiui, lizingo bendrovė. Tačiau didelę dalį įrangos, technikos ir infrastruktūros ūkininkai perka patys.
Mažiausiai dėmesio sulaukia įranga, naudojama pastatuose. Jei žemės ūkio mobilioji technika , ypač brangi, yra apdraudžiama, tai saugyklos ar sandėlio stelažai – ne. Tačiau jų kaina gali siekti ir keliasdešimt tūkstančių, o nuostoliai neatrodys maži, jei kilus gaisrui reikės juos padengti iš savo kišenės.
Panašiai ir su atsargomis: reikėtų drausti ne vidutinę metinę, o maksimalią vertę. Pvz., jei įmonė savo sandėliuose už tą vertę grūdus laiko tik vieną mėnesį, svarbu turėti pakankamą draudimo apsaugą, jei būtent tuo metu atsitiks nelaimė.
Visi norime būti optimistais ir galvojame, kad didžiausios bėdos atsitinka tik kitiems. Tačiau siekdami tinkamai apsidrausti, kruopščiai įsivertinkite visas savo verslo galimas rizikas. Kad ir kaip nesinori galvoti apie galimas grėsmes, vis dėlto, įsivardinkite:
Draudžiantis reikia galvoti ne apie vidutinius, o apie blogiausius galimus scenarijus, tik tada apsauga bus pakankama, reali ir atsiperkanti.
Turite klausimų? Norite pasitarti? Padėsime rasti būtent Jūsų įmonei tinkamą draudimo sprendimą.