Elektromobiliai: naujovės, galimybės ir komfortas

Elektromobiliai tampa vis preinamesne transporto priemone dėl spartaus tobulėjimo jų gamyboje ir vis plačiau pritaikytos infrastruktūros. Nuolatinės investicijos į sudėtingas akumuliatorių technologijas, cheminių bei fizikinių procesų tobulinimas ir inžinerija stipriai pakeitė suvokimą apie elektromobilių akumuliatorius.

Elektromobilių baterijų efektyvumas ir ilgaamžiškumas

Šių automobilių gamintojai nuosekliai inverstuoja į naujoves, tad elektromobiliuose naudojamos ličio jonų baterijos yra nuolat tobulinamos didinant energijos tankį ir prailginant gyvavimo ciklą.

Dar gana neseniai galėjai išgirsti nuomonę, neva elektra varomų automobilių akumuliatoriai greitai praranda savo darbines savybes ir po kelerių metų tampa netinkami naudoti arba jų pajėgumas gerokai sumenksta. Tačiau šiandien elektromobiliuose montuojami ličio jonų akumuliatoriai gali tarnauti bent dešimtmetį iki kol prireiktų juos pakeisti.

Baterijų perdirbimo galimybės

Vienas iš elektromobilių plėtros tikslų yra sumažinti neigiamą transporto poveikį gamtai, tad baterijų perdirbimas yra vienas aktualiausių klausimų. Elektromobilių gamintojai dažnai bendradarbiauja su startuoliais ir lenktyniauja, kas pirmiau paskelbs apie atrastą galimybę visiškai perdirbti atitarnavusias baterijas. 

Europoje veikia elektromobilių baterijų perdirbimo centrai, jų tinklas yra plečiamas, o pats perdirbimo procesas ir tikslai yra skatinamas ir reguliuojamas Europos sąjungos įstatymais.

Be to, elektromobilių baterijose yra daug brangių medžiagų – didžiąją dalį metalų sudaro varis, aliuminis, nikelis, kobaltas ir litis. Tad pratęsti jų panaudojimą pravartu ne vien dėl aplinkosaugos intereso.

Dėl šių priežasčių atsiranda vis daugiau perdirbimo galimybių ir bendras elektromobilių poveikis gamtai dar labiau mažėja.

Investicijos elektromobilių infrastruktūrai gerinti

Pastartaisiais metais sparčiai išpopuliarėjus elektromobiliams išryškėjo viešųjų įkrovimo prieigų trūkumą visoje Europoje. Bet situacija sparčiai keičiasi.

2022 m. duomenimis, Europoje daugiausiai įkrovimų prieigų turėjo Olandija, Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija. Beveik 42 % visų elektromobilių įkrovimo punktų yra sutelkti dviejose ES šalyse: Olandijoje (112 tūkst.) ir Vokietijoje (88 tūkst.). Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, Kipru bei Malta, atsidūrė mažiausiai įkrovimo punktų turinčių šalių penketuke.

Tačiau kartu su didėjančiu elektromobilių kiekiu auga ir įkrovimo stotelių infrastruktūra. Jei 2022 m. Lietuvoje buvo fiksuoti 477 įkrovimo punktai, tai 2025 m., Susisiekimo ministerijos statistikos duomenimis, viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų fiksuota apie 2 502. Planuojama, kad iki 2030-ųjų jų skaičius turėtų išaugti iki 6 tūkst.

Naujų modelių įvairovė

Elektromobilis – kitos kartos automobilis, tad kiekvienas elementas yra apgalvojamas iš naujo. Inžinieriniai sprendimai, valdymas, vartojimo patogumas, ergonomika, eksploatacija – visos šios savybės yra kardinaliai pasikeitusios, lyginant su vidaus degimo automobiliais. Tiesa, pirkėjai spėjo parodyti, kad ieško elektromobilių, kurie savo dizainu nesiskirtų nuo vidaus degimo varikliu varomų modelių.

Automobilių dizaineriai ir gamintojai kasmet pristato vis daugiau modelių, o auganti jų įvairovė atliepia vis platesnius ir specifiškesnius klientų poreikius.

Elektromobiliai yra ekonomiška ir tvari transporto priemonė, tačiau pirkėjai dažnai sudvejoja dėl didesnės kainos. Natūralu, kad kyla klausimas, kuo ši transporto priemonė yra pranašesnė ir ar verta mokėti daugiau nei už vidaus degimu varomais automobiliais.

Pirmiausia, reikia atkreipti dėmesį, kad elektromobilių eksploatacijos išlaidos yra ženkliai mažesnės. Nors automobilio kaina aukšta, ilgainiui jis atsipirks dėl pigesnių sąnaudų.

1. Baterija

Elektromobilio baterijos gyvavimo ciklas yra gerokai ilgesnis nei vidutinio automobilio su vidaus degimo varikliu. Kalbant apie eksploatavimo trukmę – baterija gali tarnauti 15–20 metų, o tai atitinka 160–320 tūkst. kilometrų, priklausomai nuo vairavimo įpročių.

2. Elektra

Elektra, kuria varomas elektromobilis, kainuoja mažiau nei degalai.

Pavyzdžiui: tam, kad būtų galima nuvažiuoti 100 km su automobiliu, vidutiniškai reikia 6–7 litrų degalų, kurių kaina svyruoja nuo 1,3 iki 1,6 Eur/l.

Elektromobiliui tam pačiam atstumui nuvažiuoti reikalingas energijos kiekis yra apie 18–20 kilovatvalandžių (kWh), o 1 kWh kaina, įkraunant namuose, yra apie 15–25 ct (priklausomai nuo elektros tarifo). Todėl pirmuoju atveju 100 km kelionė kainuoja apie 8–11 Eur, o antruoju – apie 3–5 Eur.

3. Krovimo stotelė

Turint individualią saulės elektrinę galėsite naudotis elektromobilio įkrovimu mažiausia kaina.

Individuali saulės elektrinė, komunikuodama su įkrovimo stotele, gali užtikrinti įkrovimą iš momentinės saulės elektrinės gaminamos elektros energijos. Tai reiškia, kad įkrovimui naudojama elektra yra nemokama, nevertinant pačios saulės elektrinės atsipirkimo.

Neturint saulės elektrinės, elektromobilio įkrovimo kaina tiesiogiai priklauso nuo pasirinkto elektros tarifo plano.

4. Subsidijos

2023 metais Lietuvoje galioja valstybės parama. Perkant naują elektromobilį ji siekia 5 000 Eur, naudotą – 2 500 Eur, o utilizuoti atidavus turėtą taršų automobilį galima papildomai susigrąžinti 1 000 Eur.

5. Kuro akcizas

Reikėtų nepamiršti, kad 2025 m. Lietuvoje didinamas kuro akcizas, svarstomas draudimas į miesto centrą įvažiuoti vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais.

Keičiantis mokestinei ir reguliacinei taršių automobilių aplinkai, plečiantis elektromobilių infrastruktūrai, elektromobilis yra pragmatiškas pasirinkimas.

Pagrindinis faktorius, lemiantis elektromobilių plėtrą, yra siekis spręsti aplinkosaugos problemas. Išaugę taršos lygiai ir didėjantis susirūpinimas klimato kaita verčia vyriausybes ir tarptautines organizacijas skatinti mažiau teršalų išskiriančių transporto priemonių naudojimą. Elektromobiliai yra vienas iš sprendimų, padedančių sumažinti neigiamą transporto sektoriaus ekologinį poveikį.

Vidaus degimo automobiliai visų pirma yra kritikuojami dėl taršos, kuri kenkia gamtai ir žmonėms. Automobiliai išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurių pagrindą sudaro CO2. Taip pat išskiriamas anglies monoksidas, azotų oksidai ir kietosios dalelės, visa tai turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai. O štai elektromobilis važiuodamas neišskiria taršos, kuri būtų pavojinga žmonių sveikatai.

Elektromobiliai neturi išmetamųjų dujų, nes yra varomi tik elektros energija, taigi neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Pagrindinis elektromobilių teršalų šaltinis yra energija, naudojama akumuliatoriams įkrauti.

Elektromobilis yra 20% mažiau žalingas aplinkai

Elektromobiliai yra ekonomiška transporto priemonė, žymiai efektyviau naudojanti energiją. Kartais skirtumas gali siekti 2 kartus. O elegtros energijos gamybai pasitelkus vėją, saulę ar hidroenergetiką, poveikį gamtai galima sumažinti iki minimalaus lygio.

Vertinant visą automobilio gyvavimo laikotarpį (įskaitant gamybą), 200 tūkst. kilometrų ridą ir utilizaciją, elektra varomas automobilis yra iki 20% mažiau žalingas aplinkai. O jei būtų naudojama tik ekologiškai pagaminta elektros energija, vienas elektromobilis per savo gyvavimo laikotarpį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmestų 50% mažiau nei tradiciniais degalais varomas automobilis.

Jeigu priėmėte sprendimą pereiti prie elektra varomo automobilio, pagalvokite ne tik apie automobilio specifikaciją, bet ir apie šiek tiek kitokį keliavimo būdą.

Elektromobilis nėra tiesiog kitos markės automobilis. Būkite pasiruošę, kad keičiant vidaus degimo variklio automobilį į varomą elektra teks pakeisti ir savo vartojimo bei keliavimo įpročius. Kelionė įkraunamu automobiliu yra kitokia patirtis, nei tiesiog užsukti į degalinę ir užsipilti degalų.

Kelionės elektromobiliu

Kad kelionė būtų sklandi ir išvengtumėte stresą keliančių situacijų, pergalvokite, kaip pereisite prie kitokios keliavimo specifikos.

1. Žinokite, kokį atstumą Jūsų elektromobilis gali nuvažiuoti su viena įkrova

Nereikėtų aklai pasitikėti tuo, ką skydelyje rodo indikatoriai. Automobilio valdymo kompiuteris nežino, kur Jūs važiuosite ir kokiu greičiu, todėl prietaisų skydelyje pateikta informacija gali šiek tiek klaidinti. Pavyzdžiui, jeigu su tuo pačiu baterijos įkrovos lygiu mieste galima nuvažiuoti 300 kilometrų, tai užmiestyje gal pavykti tik 200 kilometrų.

2. Pirmą kartą važiuojant elektromobiliu, neplanuokite ilgos kelionės

Išbandykite elektromobilį: pavažiuokite vienu režimu, tada kitu. Taip sužinosite, kuo skiriasi rėžimai ir kiek galima su tokiu automobiliu nuvažiuoti.

3. Prieš kelionę apsižiūrėkite, kur bus krovimo stotelių

Yra tam tikrų programėlių, kurias įdiegus telefone galima nesunkiai pasitikrinti, kurioje maršruto vietoje yra įkrovimo stotelių. Būkite nusiteikę, kad vairuojant elektromobilį tenka naudotis bent keliomis skirtingų įkrovimo stotelių tinklų programėlėmis. Keletas jų: Ignitis ON, autoPilDYK, Elektrum Drive ir kt.

4. Papildomi iššūkiai esant minusinei temperatūrai

Esant labai šaltai dienai, elektromobilio nuvažiuojamas atstumas sutrumpėja. Gali sutrumpėti netgi daugiau nei du kartus. Tam įtaką daro ir automobilio salono šildymas. Elektromobilio baterijos talpa, esant žemai temperatūrai, ne taip efektyviai išnaudojama, tad automobilį reikia įkrauti dažniau.

Asmeninė elektromobilio krovimo stotelė yra patogus ir naudingas sprendimas. Jei turite nuosavą namą ar parkavimo vietą, patartina įsirengti asmeninę krovimo stotelę.

Planuojant įsigyti elektromobilį reikia susitaikyti, kad elektros kaina gali svyruoti, o jie atsiperka ilguoju laikotarpiu per pigesnę eksploataciją. O turint asmeninę krovimo stotelę, atsipirks dar greičiau.

Stotelės įrengimui išsiaiškinkite:

1. Kokia namų elektros įvado galia?

Žinoti namo įvado galią ir vidutinį elektros suvartojimą svarbu tam, kad būtų galima paskaičiuoti, kiek lieka „laisvos“ galios, kurią galima panaudoti elektromobilio įkrovimui.

Nepamirškite: dažniausiai elektromobiliai įkraunami naktį, kai namų elektros poreikis yra mažesnis ir įkrovimui galite skirti didžiąją dalį turimos galios.

2. Kokios galios įkrovimo stotelė?

Tai priklauso nuo elektromobilio vidinio įkroviklio galios, kuri gali svyruoti nuo 3,7 kilovatų (kW) senesniuose elektromobiliuose iki 22 kW. Elektromobiliams su vienfaziais 3,7 kW ir 7,4 kW vidiniais įkrovikliais pakaktų ir vienfazės įkrovimo stotelės, tačiau, jei planuojama ateityje keisti elektromobilį, vertėtų galvoti apie didesnės galios, trifazes 11 kW arba 22 kW, stoteles.

Atkreipkite dėmesį: jei elektromobilio vidinio įkroviklio galia yra mažesnė nei stotelės, tai didesnės galios stotelė nebūtinai elektromobilį įkraus greičiau.

3. Kur bus įrengiama stotelė?

Mažiausiai išlaidų reikalauja stotelės įrengimas ant sienos privačiame name. Jei stotelė įrengiama ant stovo požeminiame garaže ar lauke, reikia įvertinti atstumą nuo namų elektros paskirstymo skydo, kabelių tiesimo kelią – ar reikės ardyti dangas, kokių papildomų medžiagų reikės. Taip pat prisideda stovo ir papildomų rangos darbų kaina.

Rekomenduojame: perkant įkrovimo stoteles savarankiškai pasidomėkite, ar teikiama garantija perkamai įrangai bei ar yra vietinis gamintojo atstovas, į kurį būtų galima kreiptis iškilus problemoms. Taip pat rekomenduojame stotelės įrengimo darbus patikėti kvalifikuotiems specialistams, kurie galėtų atlikti rangos darbus ir suteiktų garantiją.

Elektromobiliai turi daug privalumų. Jie reikalauja mažiau priežiūros, nereikia kas 30 tūkstančių kilometrų naujų skysčių, filtrų ar kas kelis aptarnavimus keisti paskirstymo diržų bei grandinių. Vis dėlto elektromobiliai yra naujovė ir reikia pasiruošti galimiems iššūkiams.

Įsigyjant automobilį pravartu iš anksto pagalvoti, kur bus galima jį remontuoti. Kadangi elektromobilių rinka dar tik plečiasi, ne visi autoservisai gali užtikrinti jų remontą. Danas Dilys, „If“ transporto priemonių draudimo produkto vadovas, pataria elektromobilių savininkams pasidomėti, ar Lietuvoje yra oficialus jų markės remonto atstovas.

Priklausomai nuo to, ar remontas yra lengvai prieinamas, galite pasirinkti ir draudimo apimtį. D. Dilys pateikia pavyzdį: „reikėtų atkreipti dėmesį, kad Tesla atstovų Lietuvoje nėra. Yra tik specialūs servisai, kurie specializuojasi Tesla automobilių remonte. Todėl įsigytų naujų garantinių Tesla automobilių remontas Lietuvoje gali būti kiek komplikuotas.“

Draudimo atstovas taip pat pažymi, kad net 70–80% Tesla automobilių yra įvežami iš JAV po įvykių, dėl kurių buvo pripažinti neremontuotinais. Tikėtina, kad šie automobiliai gali dažniau susidurti su įvairiais techniniais gedimais, tad draudžiant juos kasko draudimu rekomenduojama kartu įtraukti ir techninės pagalbos bei pakaitinio automobilio paslaugą.

Iš esmės skirtumų draudžiant elektromobilį ar vidaus degimo varikliu varomą automobilį nėra. Privalomasis draudimas elektromobiliui išlieka toks pat, koks galioja ir vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams. Draudimo kaina nustatoma atsižvelgdami į daugybę kriterijų – degalų tipas gali būti vienas iš jų. Vis dėlto renkantis kasko draudimą reiktų pasidomėti, ar draudimo apsauga pritaikyta elektromobiliams.

Kasko elektromobiliui aktualiau, nei gali atrodyti

Palyginus panašaus amžiaus – iki 5 metų – automobilius, elektromobilių vidutinė žala siekia apie 1 950 Eur, o įprastų vidaus degimo variklių – apie 1 430 Eur. Dažniausiai pasitaikančios žalos – standartiniai eismo įvykiai, kai nukenčia įvairios kėbulo dalys, stiklo pažeidimai, prakirstos padangos ar pažeisti ratlankiai.

Elektromobilių remontas trunka ilgiau, kadangi nėra išvystytas dalių tiekimas. Kai kurių dalių tiekimo terminai labai ilgi arba apskritai nėra žinomi. Pavyzdžiui, pagrindinės baterijos, kaina neretai siekia daugiau kaip pusę viso automobilio vertės, todėl pažeidus pagrindinę bateriją, labai tikėtina, kad automobilio remontas būtų netikslingas.

Turint elektromobilį, poreikius atliepiantis kasko draudimas pasitarnaus dėl įvairių priežasčių:

• Dažnai didesnė žalos kaina 

Anot „If“ draudimo eksperto D. Dilio, vidutinė išmoka už elektromobilio žalą yra apie 2000 Eur. Reikia turėti omenyje, kad elektromobilio draudimas apima ne tik rizikas pačiai transporto priemonei, bet taip pat ir įkrovimo įrangai.

• Reikalinga specifiška pagalba kelyje

Elektromobiliams suteikiama tokia pati pagalba kelyje kaip ir vidaus degimo automobiliams. Tačiau, kitaip nei įprastiems, elektromobiliams dažniau prireikia pagalbos sustojus kelyje dėl išsikrovusios baterijos. Dažniausiai nutinkantys įvykiai, kai kviečiama pagalba kelyje (pagal dažnumą): prakirsta padanga, eismo įvykis, elektronikos gedimai, problemoms su baterija ar užsivedimu.

• Tikimybė sugadinti viešą elektromobilio įkrovimo stotelę

Apdraudus elektromobilį kasko draudimu „If super kasko“ arba „If geriausias kasko“ variantu, papildomai turėsite valdytojo atsakomybės draudimą, jei dėl Jūsų kaltės suges vieša elektromobilio įkrovimo stotelė ar elektros šaltinis. Maksimali galima draudimo išmoka šiuo žalos atveju gali siekti 2000 Eur.

> Detaliau apie „If “ kasko variantus

Kodėl kasko kaina elektromobiliams didesnė?

Elektromobiliai yra brangesni, todėl visiško sunaikinimo atveju išmoka yra natūraliai didesnė.

Kasko kaina priklauso tiek nuo automobilio valdytojo, tiek nuo pačio automobilio techninių ypatybių. Kol kas elektromobiliai sudaro tik nedidelę keliais riedančių automobilių dalį (pvz., Lietuvoje yra 1,1 mln automobilių, iš kurių 98 tūkst. varomi dyzelinu, 380 tūkst. benzinu ir 57 tūkst. hibridu), todėl dar sudėtinga nustatyti statistiškai tikslias įmokų priklausomybes. Tačiau, anot draudimo eksperto Dano Dilio, jei lygintume panašios markės automobilius, elektromobilių kasko draudimo įmoka būtų didesnė apie 15%.

Elektromobilių valdytojai sąlyginai dažniau praneša apie patirtus nuostolius. Pastebėta, kad Baltijos šalyse pranešimų apie Tesla automobilių žalas gaunama beveik 5 % dažniau. O vidutinės išmokos žalai kompensuoti yra didesnės.

Įtakos kainai turi tai, kad kai kuriuose elektromobiliuose naudojamos brangios medžiagos (pvz., aliuminis arba anglies pluoštas). Taip pat elektromobiliuose įdiegtos pažangios saugos sistemos, kurios apsaugo nuo auto įvykių, tačiau joms sugedus taisymas atsieina brangiai.

Ekspertų teigimu, ilgainiui visi turėsime elektromobilius. Europos Komisija, patvirtinusi žaliąjį kursą, siekia iki 2050 m. bendrijos šalių poveikį klimatui padaryti neutraliu. Perėjimas prie elektromobilių yra itin svarbus dėmuo siekiant sumažinti CO2 emisijas, nes dabar naudojami degalais varomi lengvieji automobiliai atsakingi už beveik penktadalį į aplinką patenkančio anglies dioksido.

Stebint spartų elektromobilių populiarėjimą galima teigti, kad tai nėra ateities automobilis, o automobilis galvojantiems apie ateitį. Tad jei svarstote įsigyti naują automobilį, atkreipkite dėmesį, kad jau dabar ištobulėjusi elektromobilių technologija bus vis patogesnis sprendimas ilgalaikėje perspektyvoje.